Mindaugo 44, Vilnius

Telefonas: +370 68685880

HULA OHANA LT

  • Twitter Clean
  • Facebook Clean
  • Vimeo Clean

Vakarykštė diena buvo iš tų apie kurias sakome: žvaigždės nepalankios. Gedas sumanė važinėti be GPS, nusuko kažkur ne ten, blaškėmės po greitkelius negalėdami sugrįžti, papuolėme kamštin, maistas pirktas piknikui buvo neskanus, bla bla bla... Nesakau, kad taip jau viskas buvo prastai, gi Katia su Gedu visai patenkinti. Na bet man nuotaikos rašyti dienoraštį nebuvo. Todėl įsijungiau teliką ir maigiau kanalus, mat Amerikoje telikas dar "tūpesnis" nei Lietuvoje, nors ir sunku tai įsivaizduoti. Nuėjau miegoti paniurusi. Ką gi ir Havajuose mus ištinka "tos dienos", nuo savęs nepabėgsi. 

Laimei rytas už vakarą protingesnis, visada nušvinta nauja diena. Ir kaip nuostabu, kai ta diena yra Havajuose. Šiandien mes einame į žygį. Tikslas - Kaena Point. Tai vieta, kur, pasak legendų, mirusieji susitinka su protėviais ir šie palydi juos anapus. 

Kartą Kaena Point vietovė turėjo patirti tikrą anšlagą. Tai nutiko daugiau nei prieš du šimtmečius, kuomet vyko didis mūšis tarp vietinių ir užkariautojų iš Big Island. Daugybė Oahu karių buvo nustumti nuo aukšto Nu'uanu Pali skardžio. Dabar nuo jo galima gėrėtis įstabiu vaizdu: žalias slėnis, Kailua miestelis, padūmavę kalnai ir vandenynas. 

Nu'uanu slėnį mes jau aplankėme vakar, tad šiandien be jokių įžangų skubame į Kaena Point. Šią vietą automobiliu galima pasiekti iš rytinės arba iš vakarinės salos dalies. Tiksliau jos prieigas. Toliau apie devynis kilometrus tenka traukti pėsčiomis. Vietiniai su tankų pavidalo džipais privažiuoja ir artėliau, bet visą kyšulį galima apeiti tik nuosavomis kojytėmis. Gedas su savo "Mustangu" toliau asfaltuoto kelio lysti net nebando, nes tolimesnis maršrutas atrodo va taip.

Taigi, mes su Katia turime įveikti maršrutą tarp dviejų kelių pėstute. Ir mes esame visiškai pasiruošusios.

Kelias veda siauru ruožu tarp kalno ir vandenyno. Kol kas jis dar pravažiuojamas, tik bent jau vienas vairuotojas  kažkada ryškiai pervertino savo jėgas ir baigė kelią štai taip. Tikuosi, kad bent liko gyvas.

Gėrimės bangomis, kalnais, bet saulė kepina negailestingai. Pradedu pamažu pasilgti gaivaus (prieš savaitę atrodė - gerokai per gaivaus) Big Island klimato. 

Karšta. Prie vandenyno prieiti sudėtinga dėl stačių skardžių. jokios atgaivos išskyrus lengvą brizą. Jei ne vėjelis karštis būtų sunkiai tveriamas. Beje ši Oahu salos dalis gauna itin mažai kritulių, taigi jokios žalumos akims atgaivinti.

Galiausiai pasiekiame Kaena Point. Čia įsikūrusi albatrosų kolonija. Pernai panašiu metu jie dar tik šoko savo keistus poravimosi šokius. Dabar visi sutūpę peri. O kai kurie jau turi po mažą, pūkuotą albatrosiuką.

Pagaliau galime prieiti prie vandenyno. Braidome po nediduką rifą ir mėgaujamės mažų žuvyčių, krabukų ir moliuskų kompanija. Atgaiva. Dar porą nuotraukų žygiui atminti... Pažadame viena kitai po mirties čia susitikti. Na dar negreitai...

Laikas traukti toliau, laukia dar antra tiek kelio rytine kalno puse. Laimei kaštis jau kiek atlėgęs. Pusiaukelyje mus pasitinka Gedas, kol mes žygiavome jis apvažiavo visą salą. Štai taip atrodo mūsų pakelės SPA per Gedo drono akį. 

Žygyje nepasitikėkite jokiais batais. Pleistriukai ir kojinaitės - "must have". Per daug pasitikėjau savaisiais batučiais, tad grįžtu nutrintom kojom. Gerai, kad Gedas kaip tikras džentelmenas paskolina savo kojines. Man jos visai patinka. Reikia pripažinti,  man pasisekė, kad turiu Gedą.

Kiekvienas kelias turi savo pradžią ir pabaigą. Mes ją priėjome. Ir kas svarbiausia, esame tokios pat žavios kaip ir kelio pradžioje.

Dabar esame visiškai nusipelnusios puikiausios vakarienės "Haleiva Joe's". Negi taip nemanote?

Šia skania gaida noriu užbaigti savo kelionės dienoraštį. Ryt namo skrenda Katia, o poryt ir mes. Nuo pusryčių dienoraštį pradėjau, vakariene baigiu. Dievinu gerą maistą. Iki pasimatymo Lietuvoje.

sausio 27