Mindaugo 44, Vilnius

Telefonas: +370 68685880

HULA OHANA LT

  • Twitter Clean
  • Facebook Clean
  • Vimeo Clean

Sakykite k​​ą norite, bet karma egzistuoja. Lietuvos karma yra lietus. Kai lietuvaičiai kur nors atvyksta, ten pradeda lyti. Nors Katia - ne lietuvė, bet vis tiek, matyt, prie mūsų prisiskaito. Kai tik ji atskrido į Havajus, pradėjo lyti. Katia nepameta ūpo ir sako: visai kaip hulos stovykloje.

Taigi lija nuo pat ryto ir mes tą rytą leidžiame "chill like true hawaiian" stiliuje. Aš pavyzdžiui įsitaisau hamake ir skaitau Katios dovanotą knygą "Hula Sister". Labai gera ir pamokanti knyga.

Na o jei rimtai, tai su lijimu Havajuose reikalai yra tokie. Bendriausia info: žiemą čia lietaus sezonas. Visgi palyginus su kitomis tropinėmis šalimis, havajietiškas lietaus sezonas yra "mild". Be to kiekviena sala turi savo sausąją ir lietingąją dalį, kurias skiria kalnai. Musonų pučiami debesys užkliūna už jų viršūnių ir vienoje salos dalyje lyja, kitoje - ne. 

Big Island yra du pasirinkimai: Kona su visuomet geru oru bei šimtaprocentine orientacija į turistus ir Hilo - čia rizikuoji gyventi lietuje, bet tarp normalių žmonių. 

Man dėl to, ką rinktis abejonių nekyla.  Bikinis nėra mano mėgstamiausias rūbas, gi  "all inclusive" viešbutį su visais tokio poilsio atributais laikyčiau rimta bausme. Man patinka gyventi tarp vietinių, lankytis jų restoranėliuose, turguose. Man netgi patinka keikti lietų ir "šaltį" (Havajuose 23 laipsniai pagal Celsijų - jau šaltis), man patinka ramiai gerti arbatą atviroje virtuvėje ir plepėti su Katia visokius niekalus. Lietus tai aprimsta, švelniai teška nuo stogo, tai vėl įsisiautėja ir ošia taip garsiai, kad net nelabai girdžiu, ką sako Katia. Na, gal nieko svarbaus...

Tikėtina, kad taip pratinginiautume visą dieną, bet Katia turi siųsti ataskaitas savo gausiems giminaičiams, o aš turiu rašyti dienoraštį.

 

Ir žmonėms yra neaišku, kodėl tu Havajuose be bikinio ir dar sėdi kažkokioj "dačioje" (dačia - lietuviškai būtų maždaug sodyba), o ne Waikikyje prie baseino su kokteiliu rankoje. 

Vaje vaje, iš kur imsim tą baseiną džiunglėse per lietų. Na tiek to, bent jau pademonstruosim šiokį tokį turistinį aktyvumą. Nepaisydami lietaus traukiam apžiūrėti Akaka krioklių ir Waipio slėnio.

Pakeliui stabtelim jaukiame miestelyje. Katia patikrina vietinės vintažinės parduotuvės asortimentą, o Gedas atranda "home made" uogienių rojų. 

Lietingas oras itin tinkamas lankyti krioklius. Smarkiai palijus jie būna gerokai įspūdingesni. Havajuose krioklių daug ir po kiek laiko jie pradeda atrodyti natūrali peizažo dalis. Tiesiog kai kurie kriokliai yra sraunesni, aukštesni ar dar kitaip mandresni už kitus.

 

Akaka krioklys krinta iš 21 metro aukščio ir yra tikrai vertas pamatyti. Visgi mūsų karma neleidžia to padaryti, mat lietus įsisiautėja ne juokais. Pasižiūrim iš tolo ir keliaujam Waipio slėnio link. Akaka krioklys lietuje atrodo taip.

Waipio slėnis - Big Island užkampis. Nepaisant to, čia verta apsilankyti jau vien tam, kad suprastumėte, koks savitas kartais būna havajiečių gyvenimas. Nusileisti į Waipio galima pėstute (mes jau esame tai išbandę - stipru) arba keturiais ratais varomu automobiliu (ketiname bandyti dabar). Man baisu, nes kelias kartais beveik vertikalus  ir atrodo taip.

Gedui patinka. Aš stengiuosi išlikti rami ir gėrėtis vaizdais. O gėrėtis tikrai yra kuo: lietus aprimo, bet slėnis vis dar skendi migloje. Kaip ir aukščiausias Havajų krioklys - Hi'ilawe.

Kol šmirinėjame po Waipio slėnį pradeda temti. Reikia paskubėti, nes dar laukia rimtas pakilimas.

 

Grįždami namo stabtelime mažulyčiame miestukyje prie vaisių stendo su keistu pardavėju. Pardavėjas pasprunka, bet jo ir nereikia. Tiesiog pasiimi vaisius ir palieki pinigų, kiek manai reikalinga. Aloha. 

sausio 22