Mindaugo 44, Vilnius

Telefonas: +370 68685880

HULA OHANA LT

  • Twitter Clean
  • Facebook Clean
  • Vimeo Clean

Šiandien Dievas laimina Gedą ir jis pagaliau pagaliau pagaliau gauna surfingo dozę. Fuuu... aš jau buvau pradėjusi nerimauti, kad tos bangos niekada nebebus tinkamos. Pirma pagauta banga atrodo štai taip:

Pasakysiu jums nuoširdžiai: surfingas man iki šiol atrodo kiek mazochistinis užsiėmimas. Pagalvokit patys: tam, kad kelias akimirkas pačiuožtum banga, turi irtis, irtis, irtis... Žodžiu 99 procentai darbo ir 1 procentas malonumo. Apie ryklius jau net neužsiminsiu. Ir pats Gedas visuomet prisipažįsta esąs kiek mazochistas. Sako: jei jau su tavimi gyvenu...

Taigi mano didvyris grįžta namo pavargęs, laimingas ir alkanas. Kaip gerai, kad šiandien pas mus vėlyvi, bet prabangūs pusryčiai. Cezario salotos su tunu, kurios atrodo taip:

Svarbiausias dalykas - neperkepti tuno. Perkepti tuną yra nusikaltimas. Jei būtų mano valia, tai dviems metams sodinčiau kaliūzėn ne marihuanos mėgėjus, o visus tuos restoranų šefus, kurie už dvidešimt penkis eurus atneša lankytojams bedieviškai perkeptą tuną. Perkepei tuną - sėsk du. Be jokio gailesčio. 

Tuną kepti reikia tik kelias minutes. Viduje jis turi būti bevei žalias arba ir visai žalias, tik kiek lengvai sušilęs. Ir prašom nesugalvokite ant jo berti kokių nors "Prieskonių mišinio žuviai", geriausiai tinka rupi jūros druska ir juodi pipirai. Daugiau niekuo vargšo tuno nekankinkite. Jau iškeptą galite jį pamaloninti šlakeliu gero balzamiko. Aš taip ir padarau.

Gerai, kad sočiai papusryčiavom, mat laukia intensyvi diena. Popiet Honolulu ketinu aplankyti vieną hulos mokyklą - halau. Ta proga turime atlikti ir kitą darbą - nuvežti didžiuosius lagaminus į "Ohana Self Storage". Tai tokia kontora, kur už nedidelį mokestį galima neribotą laiką palikti visokius savo daiktus. Amerikoje ši paslauga itin populiari. Mes ja naudojamės kai skrendame iš Oahu į kitą sąlą. Patogu, nes nereikia bereikalingai bogintis lagaminų ir dar sutaupai pinigų (mat daugumoje amerikietiškų avialinijų mokestis už bagažą į bilieto kainą neįskaičiuojamas). Pakuojamės, balnojam Mustangą ir į Honolulu.

Kelionė į Honolulu vėl mums sugražina "Hawaian Music Station KINE" (aplink Haleiwą ši stotis netraukia). Klausomės surferių himną:

He'Eia - Hapa
00:00 / 00:00

Po gero pusvalandžio jau stovim prie "Ohana Self Storage" vartų. Čia pagaliau išgirdom, kas per š... buvo nutikęs su balistine raketa. Pasirodo kažkoks nelaimėlis Havajų informacinėje tarnyboje (na yra tokia įstaiga, kuri turi perspėti havajiečius apie audras, cunamius, raketas) netyčia paspaudė vieną iš užprogramuotų mygtukų. Ir babam! Visi Havajų telefonai klykia: skrenda raketa, slėpkitės.  Kadangi slėptis nėra kur, tai visi tiesiog tęsė savo darbus. 

Iki vizito į hulos halau dar yra laiko, tad nusprendžiame užkilti į Punch Bowl. Tai vienas iš kažkada  Oahu saloje veikusių ugnikalnių. Jo krateris iš tikrųjų primenadidelį bliūdą. 

Tame bliūde apkloti minkštu   žolės patalu, po didingais koa medžių skėčiais  ilsisi visokių Amerikos kariautų karų veteranai. Memorialas  asketiškas ir didingas vienu metu. 

Nuo Punch Bowl atsiveria vaizdas į Honolulu ir kitoje miesto pusėje stūksantį antra ugnikalnį - Diamond Head. Pasigėrėję panorama, skubame į "Halau Hula Ka Lehua Tuahine". 

Halau - tai hulos mokykla. Esu mokiusis ne vienoje halau, bet šis vizitas ypatingas. "Halau Hula Ka Lehua Tuahine" aukščiausio lygio hulos mokykla, ji nesenai buvo įverinta pirmąja vieta "Merie Monarch" festivalyje. Tai aukščiausias apdovanojimas havajietiškos hulos pasaulyje.  

Beje, halau yra atvira visiems norintiems pasimokyti hulos. Naudojuosi proga susipažinti su nauju hulos stiliumi ir aš. Šis vizitas labiau pretekstas susitarti su kumu (hulos mokytoja) dėl privačių pamokų, bet man visai smagu prisiminti savo hulos karjeros pradžią ir pašokti kartu su keliom smalsaujančiom turistėm "Kawika".  Taip pat išmokstu nusipinti lėją iš ti medžio lapų.

Mokantis hulos  - kuklumas ir nuolankumas - labai svarbios savybės. Visi mano draugai žino, kad aš nei iš kukliųjų, nei iš nuolankiųjų. Bet čia, mieli draugai, taip gyvenime, o huloje kitaip. Neišsiduodu, kad hula man ne naujiena, kol pagaliau pati kumu padeda savo būgną ir priėjusi prie manęs klausia: pas ką mokeisi? Na nuo šio klausimo huloje visuomet prasideda bet kokia kalba. Kalba baigiasi susitarimu, kad rytoj dešimtą gausiu vieną privačią pamoką, mat visas kitas kumu laikas jau suplanuotas. Yes ! Suspėju į išvykstantį traukinį.

Vakarieniaujame vėlai. Honolulu susirandame kantonietišką restorana "Lobster King" Restoranas kinietiškas, bet jame kiniečių vos vienas kitas, daugiausia stalus užsėdę vietiniai japonai (Havajuose gyvena didelė ir įtakinga japonų bendruomenė). Mes čia užsukame ne tiek dėl kantono virtuvės (Honkonge esame pratę prie geresnės, nors ir šita nieko sau) kiek dėl lobsterių. Čia lobsterį (tiesa nediduką) galima suvalgyti už penkioliką dolerių, kas yra tikrai nedaug palyginti su Waikiki arba lietuviškomis kainomis. Man ypatingai skanus su firminiu restorano padažu, kitur tokio nebūna. 

Matyt esame tikrai alkani, nes nufotkinti lobsterį prisimenu tik kai jau pusę vargšiuko suvalgome. Na tiek to, kitas maistas irgi neblogai atrodo. Maisto užsisakėme per daug, nes Gedas visuomet kinietiškuose restoranuose reikalauja, kad stalas būtų apkrautas įvairiais patiekalais. Jis taip įprato savo dažnų vizitų Kinijon metu. Suvalgome gal pusę. Nemėgstu išmesti maisto, todėl bambu visą kelią link Haleiwos. Gedas grąsina, kad jei dar zysiu, paliks mane Honolulu ir galėsiu ten būti bename. Tokia vaisinga diskusija ir baigiame dieną.

sausio 15