Mindaugo 44, Vilnius

Telefonas: +370 68685880

HULA OHANA LT

  • Twitter Clean
  • Facebook Clean
  • Vimeo Clean

Šįryt mums ramiai balkone besimėgaujant avižine koše nutinka keistas dalykas. Staiga ima kaukti abiejų telefonai. Aliarmas ! Gedas (mano gyvenimo draugas, toliau taip jį ir vadinsiu) nuskuba į kambarį raminti telefonų. Lyg ir noriu paklausti, kas nutiko, bet...mintys nuplaukia kažkur kitur. Gedas grįžta, prisėda, atsiriekia sūrio... ir sako: "gavom keistą žinutę" "na?" rodo:

Taigi balistinė raketa. Slėptis nėra kur. Nebent po plumerijos medžiu, bet ten jau įsikūrusi višta su savo šeimynėle. Be to košė šala.  Jau sakiau, kad pusryčiai man - šventas reikalas. Balistinės raketos sau, o pusryčiai sau.

Beje, vos nepamiršau. Mūsų stalas šiandien atrodo taip. Ožkų pieno vanilinis kefyras - gardumėlis, jį besmaguriaujant ir mirtis būtų ne tokia liūdna.

 

Na sutikit, būti ištaškytam raketos Havajuose, su "ocean view" ir pilna burna vanilinio ožkyčių kefyriuko... ne pats blogiausias gyvenimo pabaigos scenarijus. Nebent nekenčiate ožkų.

Po pusvalandžio vėl aliarmas.  Tipo jokia raketa neskrenda. Nei balistinė, nei paprasta.

Kas per manieros tų amerikonų. Neduoda žmonėms ramiai pavalgyt. 

Po to triukšmo su raketomis nebuvome tikri, ar pavyks laikytis savo dienos planų. Gal jau visi japonų turistai evakuojasi, o amerikiečiai traukia iš spintų šautuvus ir eina ginti tėvynės. Gi mums tuo tarpu reikia į  Aloha Stadium Market.

Aloha Stadium Market yra didžiausias turgus Havajuose, anokia amžina Kaziuko mugė. Joje asortimentas nesikeičia, turbūt nuo tų laikų kai salas atrado kapitonas Kukas. Mediniai vėžliai atstoja Kaziuko medinius šaukštus, ryškiaspalviai sorongai - vilnones kojines, o dirbtinio šilko gėlių girliandos - verbas. Lankytis Kaziuko mugėje ir Aloha Stadium Market bet kokiam sveiko proto žmogui - kančia. Bet turistas a priori negali būti apibrėžiamas kaip sveiko proto žmogus. Todėl visokio šlamšto pirkimas yra švenčiausia kiekvieno turisto pareiga.

Aš asmeniškai šią pareigą vykdau jau daugelį metų.  Kuo nuoširdžiausiai perėjau visas beprotybės stadijas, todėl dabar galiu pirkti tik tai, kas reikalinga mano hulos šeimai. O mano hulos šeimos poreikiai yra ne tokie jau ir maži. Kad bent kiek apmalšinčiau hulos sesių apetitą spalvingiems pašvitams turiu karštyje gerą pusdienį stumdytis po turgų. Tai atrodo va taip:

Papietavę dar užsukam į šalia įsikūrusią korėjiečių maisto parduotuvę. Gedas ten perka kimchi padažo. Aš griebiu didžiausia korėjietiškų kopūstų bambalį. Pirkimo beprotybė siautėja visa jėga. Laimei Gedas liepia padėt kopūstus atgal. Tuomet noriu pirkti džiovintų žuvyčių naujagimių, kraujinių vėdarų ir kažkokių dar man nepažįstamų liulančių padarų. Gedas viską atima, leidžia pasiimti tik ryžių pyragėlių. Patriarchatas...

Esu nusiminusi, todėl tenka taisyti nuotaiką havajietiškų audinių bei aksesuarų parduotuvėse. Galop išsireikalauju Gedo, kad nupirktų man naują fotoaparatą. 

Po aloha shopping'o esu visiškai išsekusi, todėl Gedas veža mane skubiai pamaitinti. Artimiausiame, itin margaspalvės vietinės publikos lankomame restoranėlyje "Cajun Crab" gaunu lobsterį, kuris atrodo va taip:

Restoranėlis švelniai tariant nepretenzingas. Gauni popierinę staltiesę, popierinio rankšluoščio ruloną, replių komplektuką ir gali taškytis po krabus, lobsterius, krevetes lyg jaunas paršelis po purvyną. 

Labai skanu. Būtinai ateisim dar. Esu numačiusi užsisakyti krabo kojų, kurias patiekia tiesiog politileniniame maiše. Man patinka.

Su senuoju nebeįmanoma dirbti. Ir dar naują bombastiką, kad hulos sesės išaušus vasarai galėtų oriai šokti hulą po lietuvišku dangumi. Orumas - labai svarbu.

Viskas. Daugiau nebegaliu. 

 

P.S.: beje, mano naujas fotoaparatas fotkina štai taip:

sausio 13